Korupcijos prevencija

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas 2019

 

SITUACIJOS ANALIZĖ KORUPCIJOS TOLERAVIMO LYGIUI NUSTATYTI

2019-12-20

2019 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 str. 3 dalimi bei siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų tikslų, Prūdiškių socialinės globos namuose (toliau – Įstaiga) buvo atlikta vidinės situacijos analizė, kurios tikslas – nustatyti tolerancijos korupcijai lygį Įstaigoje. Analizė buvo atliekama vykdant Įstaigos darbuotojų (toliau kartu vadinama Įstaigos darbuotojai) anoniminę apklausą. Su anketa galima susipažinti čia.

Apklausos anketos klausimai buvo suformuluoti norint įvertinti:

  1. Įstaigos darbuotojų sąmoningumo lygį korupcijos srityje bei žinias dėl korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo Įstaigoje;
  2. Korupcijos reiškinio paplitimą Įstaigoje;
  3. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų toleravimo lygį.

Apklausos rezultatai. Apdorojus ir išanalizavus gautus duomenis, išsiaiškinta, kad Įstaigos darbuotojai nežino apie korupcijos prevencijos vykdymą Įstaigoje. Kadangi, 71 proc. darbuotojų nurodė, kad nėra girdėję apie Įstaigoje vykdomas priemones. Nors 25 proc. darbuotojų nurodė, kad yra girdėję apie vykdomas priemones, tačiau tik 3 proc. darbuotojų nurodė vieną vykdomą priemonę – „mokymai“.

Tokie rezultatai yra įtakoti dėl to, kad Įstaigos darbuotojai nežino apie korupcijos prevencijos vykdymą Įstaigoje (62 proc. darbuotojų, kurie atsakė, kad nėra girdėję apie Įstaigoje vykdomas priemones).

  1. Dauguma apklausoje dalyvavusių Įstaigos darbuotojų nėra įsitikinę, kad praneštų apie jiems žinomą korupcijos atvejį, viskas priklausytų nuo aplinkybių. 41 proc. apklaustųjų nurodo, jog apie korupcijos atvejį Įstaigoje praneštų savo tiesioginiam vadovui, 20 proc. praneštų Specialiųjų tyrimų tarnybai.
  2. 40 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog Įstaigoje nėra paplitusi situacija, kai Įstaigoje darbuotojams norima papildomai atsilyginti. Tačiau, 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie negali pasakyti (nežino) ar Įstaigoje nėra paplitusi situacija, kai Įstaigoje darbuotojams norima papildomai atsilyginti.
  3. Visi apklaustieji nurodė, jog Įstaigoje jiems ar jų kolegoms nebuvo siūlomas kyšis ir jie nebuvo kitaip darbe susidūrę su korupcija. 92 proc. apklaustųjų nurodė, kad pastaruosius 5 metus nėra davę kyšio.
  4. Darytina išvada, jog Įstaigos darbuotojų korupcijos netoleravimo lygis nėra aukštas, tačiau korupcinio pobūdžio veikų pasireiškimo galimybė Įstaigoje (apklaustųjų nuomone) yra gana minimali. Atsižvelgiant į tai, Įstaigoje yra būtinas darbuotojų antikorupcinis švietimas, organizuojant periodinius mokymus, bendras diskusijas, vykdant gerosios praktikos pavyzdžių viešinimo bei kitas susijusias priemones. Taip pat, tęsti paskaitų, seminarų organizavimą remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-481 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio švietimo paskaitų ir seminarų organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ nustatyta tvarka.

2019 m. Prūdiškių socialinės globos namuose (toliau – Įstaiga) buvo atlikta vidinės situacijos analizė, kurios tikslas – išsiaiškinti galimus korupcijos Įstaigoje atvejus, priežastis; įvertinti paslaugų gavėjų ir jų šeimos narių požiūrį į korupciją.

Analizė buvo atliekama vykdant paslaugų gavėjų ir jų šeimos narių anoniminę apklausą. Su anketa galima susipažinti čia.

Apklausos anketos klausimai buvo suformuluoti norint įvertinti:

  1. Korupcijos reiškinio paplitimą Įstaigoje;
  2. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų toleravimo lygį.

Apklausos rezultatai. Apklausoje dalyvavo mažiau nei pusė paslaugų gavėjų t.y. 85 iš 215 paslaugų gavėjų, todėl manytina, ateityje reikėtų atlikti pakartotiną paslaugų gavėjų ir jų šeimos narių anketavimą.

  1. Apdorojus ir išanalizavus gautus duomenis, išsiaiškinta, kad daugumą paslaugų gavėjų nėra susidūrę su Įstaigos darbuotojų korupcijos apraiškomis (86 proc.) ir Įstaigoje yra tinkamai teikiamos paslaugos bei paslaugų gavėjams yra suteikiama išsami informacija apie teikiamas paslaugas. Tokie rezultatai, nurodo, kad dėl paslaugų teikimo informacijos suteikimo, supažindinimo ir viešinimo korupcijos apraiškos tikimybė yra gana maža.
  2. 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie nesiūlė kyšio globos namų darbuotojams, norėdami išspręsti savo problemas. Darytina išvada, jog paslaugų gavėjų ir jų šeimos narių korupcijos netoleravimo lygis Įstaigoje yra gana aukštas ir korupcinio pobūdžio veikų pasireiškimo galimybė Įstaigoje yra minimali. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų gavėjai nemano (12 proc.) ar nežino (29 proc.) jog reikia pranešti apie pastebėtas korupcijos apraiškas bei nežino kur reikia pranešti (46 proc.) yra būtinas šios informacijos ir kontaktinio asmens dėl informacijos pateikimo viešinimas.

Šiu metu, darbuotojų, kuriems yra pareikšti įtarimai korupciją, nėra

NELIKITE ABEJINGI – PRANEŠKITE APIE KORUPCIJĄ PRŪDIŠKIŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE

Prūdiškių socialinės globos namams: Telefonu/Faksu: 8-5-2493496.  Elektroniniu paštu prudiskes.p@gmail.com

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT): Visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 3333 (taip pat ir poilsio dienomis); Elektroniniu paštu pranesk@stt.lt; Užpildant pranešimo apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimą formą (pranešimo forma) arba užpildant STT tinklalapyje esančią formą Pildyti.

PRIMENAME, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str.

JEI ESI VALSTYBĖS TARNAUTOJAS (AR JAM PRILYGINTAS ASMUO)

IR SUSIDŪREI SU KORUPCIJA, TURI ŽINOTI:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką privalo pranešti STT, prokuratūrai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Ši pareiga taikoma visiems valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims.

Išimtis pranešti apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką galioja tuo atveju, jeigu tokią veiką galbūt padarė valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens artimieji giminaičiai ar šeimos nariai.

Artimaisiais giminaičiais laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariais – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Taip pat išimtį pranešti sudaro atvejai, kai teisės aktuose yra nustatyti praneštinos informacijos atskleidimo ribojimai (pavyzdžiui, pareiga pranešti netaikoma advokatui dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas gynėjo pareigas).

Pranešti apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką turi valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.

Valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra asmuo, kuris atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras ar prisiekusysis1.
1 Žr. Baudžiamojo kodekso 230 straipsnį.

Pranešti privaloma apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:

  • kyšininkavimas,
  • prekyba poveikiu,
  • papirkimas,
  • kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą2.

2 Žr. Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

Asmuo turi pranešti apie konkrečią jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo pranešti apie tokią veiką, jei jis:

  1. gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba
  2. pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą.

Neginčijamais duomenimis galėtų būti laikomi atvejai, kai asmuo apie tai betarpiškai sužino iš tiesioginių įvykio liudininkų, turi rašytinių duomenų, veiksmai užfiksuoti techninėmis priemonėmis ir pan.

Jeigu nėra neginčijamų duomenų arba valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats nefiksavo tokios nusikalstamos veikos, teisinės pareigos pranešti apie ją teisėsaugos institucijai jis neturi. Kita vertus, siekiant užkirsti kelią korupcijai, asmenys kviečiami visada pranešti apie nusikalstamą veiką, jeigu jie pagrįstai mano, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta.

Apie tokią veiką asmuo turi pranešti per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo momento.

Rekomenduojama nedelsti pranešti apie žinomą nusikalstamą veiką per įmanomai trumpiausią laiką, kad įgaliotos institucijos galėtų operatyviai išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

Apie nusikalstamą veiką asmuo turi pranešti STT, prokuratūrai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Asmuo gali pasirinkti savo nuožiūra, kuriai teisėsaugos institucijai – STT, prokuratūrai ar kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai – pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio veiką. Pareiga įvykdoma, jeigu pranešimas pateikiamas bet kuriai iš jų.

Apie sunkias korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas rekomenduojama pranešti STT, kuriai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą tokiose bylose.

Ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigos taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, nustatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Pranešimo STT būdai ir tvarka

Pranešti STT apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką galite šiais būdais:

  1. www.stt.lt, palikdami žinutę interneto tinklalapyje;
  2. atsiųsdami žinutę adresu: pranesk@stt.lt;
  3. 24/7 karštąja linija (8 5) 266 3333;
  4. mobiliąja programėle „Pranešk STT“;
  5. atvykę į STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyrių, STT Kauno valdybą, STT Klaipėdos vadybą, STT Panevėžio valdybą, STT Šiaulių valdybą;
  6. atsiųsdami pranešimą paštu STT struktūriniams padaliniams.

Pateikiant informaciją svarbu nurodyti: 1) konkrečias faktines pažeidimo aplinkybes; 2) asmenį, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą; 3) ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas; 4) savo vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis. Asmuo, jei tai įmanoma, prie pranešimo prideda rašytinius ar kitus turimus duomenis apie pažeidimą.

STT, prokuratūra ar kita ikiteisminio tyrimo įstaiga užtikrins valstybės tarnautojo asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą.

Asmens duomenų konfidencialumas užtikrinamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Konfidencialumas – įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus tam tikrus nustatytus
atvejus. Pavyzdžiui, tokie atvejai gali būti, kai to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą, arba asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 9 straipsnį kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumą. Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą.

Anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo institutai įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse ir gali būti taikomi prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu esant šio kodekso nustatytiems pagrindams.

Nukentėjusiojo ir liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, tapatybę nurodantys duomenys, įforminti ir įslaptinti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, sudaro valstybės paslaptį ir susipažinti su tokiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas.

Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.

Pagrindinės asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės yra nustatytos Pranešėjų apsaugos įstatyme.

Šios priemonės yra:

1) saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;

2) asmens konfidencialumo užtikrinimas;

3) draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą;

4) teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;

5) teisė gauti kompensaciją;

6) nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;

7) atleidimas nuo atsakomybės.

Asmens konfidencialumo užtikrinimas ir draudimas daryti neigiamą poveikį taikomi nuo asmens pateiktos informacijos apie pažeidimą gavimo įstaigoje arba kompetentingoje institucijoje (Generalinėje prokuratūroje) momento ir taikomos visiems asmenims 3, pateikusiems informaciją apie pažeidimus.

Teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją, teisė gauti kompensaciją, nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas ir atleidimas nuo atsakomybės gali būti taikomi nuo asmens pripažinimo pranešėju momento kompetentingoje institucijoje (Generalinėje prokuratūroje).

3 Išskyrus Pranešėjų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai asmuo apie pažeidimą pranešė nesilaikydamas Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytų pranešimo formos reikalavimų, tačiau pranešime pateikta informacija atitinka kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir kompetentinga institucija asmenį gali pripažinti pranešėju. Tokiais atvejais kompetentinga institucija asmens konfidencialumą užtikrina nuo asmens pripažinimo pranešėju momento.

UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO VEIKAS GRESIA BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ

LR specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo kriminalinę žvalgybą, siekdama atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra nustatytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos: kyšininkavimas (BK 225 straipsnis), prekyba poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimas (BK 227 straipsnis), piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis), tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) ir kita.

UŽ KORUPCINIO POBŪDŽIO VEIKAS GRESIA BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ TIEK KYŠIO DAVĖJUI, TIEK KYŠIO ĖMĖJUI.

225 straipsnis. Kyšininkavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba areštu.

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
  2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

226 straipsnis. Prekyba poveikiu

  1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

  1. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

  1. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
  2. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
  3. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

227 straipsnis. Papirkimas

  1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

  1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

  1. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
  2. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkąpasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
  3. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.
  4. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga,tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

  1. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių,

baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

  1. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

  1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.
  2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis.
  3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.
  4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
  5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.
  6. Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

Atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę teisininkė Marta Šapokaitė-Sosyan ir socialinių paslaugų padalinio vadovė Inesa Ramonė
Telefonas: 8-5-2493496.
Elektroninis paštas: prudiskes.p@gmail.com

Skip to content