Veiklos sritys

Prūdiškių socialinės globos namai yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jų paskirtis – užtikrinti ilgalaikę  socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Socialinės globos namuose apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Šiuo metu globos namuose gyvena 213 gyventojų, juos aptarnauja turintys reikiamą profesinę kvalifikaciją  darbuotojai.

Misija

teikti socialinę globą asmenims, kurie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai ir jiems būtina priežiūra, slauga bei medicininis aptarnavimas.

Vizija

Prūdiškių socialinės globos namai – tai atvira visuomenei, moderni, šiuolaikiška, saugi, jauki, atitinkanti namų aplinką įstaiga, teikianti kokybiškų bei kompleksiškų socialinių paslaugų įvairovę, atkurianti ir sustiprinanti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais, visuomene bei išnaudojanti visas galimybes, kad asmenybė galėtų vystytis ir tobulėti, sudaranti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas kuo mažiau apribotoje aplinkoje. Jaukūs vienviečiai ir dviviečiai kambariai sukuria privačią, asmeninę erdvę, kurios aplinka priklauso nuo pačių gyventojų. Įstaiga intensyviai dalyvauja regiono visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.

Tikslas

Teikti kokybiškas socialines paslaugas, užtikrinančias žmogui su negalia orias gyvenimo sąlygas, padėti jam spręsti socialines problemas, įgalinant jį patį keistis, kad stiprėtų jo galios savarankiškai įveikti sunkumus, o taip pat pasinaudoti visuomenės teikiama pagalba.

Istorija

Prūdiškių socialinės globos namai yra įsikūrę kunigo dvaro žemėse. Senasis globos namų pastatas ir keletas ūkinių pastatų yra istoriniai paminklai, saugomi valstybės. Apie Prūdiškių kaimo istoriją turima labai mažai duomenų. Daugiau informacijos rasta archyvuojamuose Prūdiškių socialinės globos namų dokumentuose, apklausus buvusius darbuotojus. Prieinami informacijos šaltiniai Prūdiškių socialinės globos namų istorijos nemena iki 1946 metų. Yra žinoma tik, kad 1934 metais Prūdiškių kaime buvęs dvaras, kuris priklausęs kunigui Sličkai. Apie 1935 metus kunigas dvarą kartu su žeme pralošė kortomis ir visas jo turtas atiteko bankui. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios dvare gyveno darbininkai, kurie dirbo dvaro žemėje.

Po karo TSRS vadovybė Prūdiškėse, dvaro pastate įsteigė profesinę mokyklą. Nuo 1946 metų TSRS Socialinio aprūpinimo liaudies komisaro įsakymu Prūdiškių dvaro pastate buvo įkurtas Tėvynės Karo invalidų darbo internatas. Pirmuoju internato direktoriumi buvo J. Končius. Atlikus to meto dokumentų analizę, pastebėta, kad internato vadovai dažnai keitėsi. 1946 metais Tėvynės Karo invalidų darbo internatui vadovavo net 5 direktoriai. Tuo metu internatas turėjo didelį ūkį, internate gyveno 40 darbo invalidų ir 3 Tėvynės karo invalidai, viso 43 žmonės. Apie globos namuose dirbusius darbuotojus tikslių duomenų nėra, dokumentuose nurodomas nedidelis personalo skaičius. Darbuotojai buvo dažnai atleidžiami. Pasak čia dirbančios darbuotojos tuo metu dirbo 4 sanitarės ir 2-3 medicinos darbuotojai. 1949 m. Tėvynės karo invalidų darbo internatas buvo likviduotas ir įsteigti Tuberkuliozė sergančių invalidų namai, kuriems vadovavo N. Morozovas. Ši institucija buvo valstybinė įstaiga, pavaldi TSRS Socialinio aprūpinimo ministerijai. 1957 m. TBC sergančiųjų invalidų namai buvo reorganizuoti į Prūdiškių invalidų namus. Tais metais dirbusių darbuotojų apklausos duomenimis, internate gyventojų daugumą sudarė ne žmonės su negalią, o seneliai. Tuomet internate – mediniame pastate, visiškai nepritaikytame gyventi dideliam žmonių skaičiui, gyveno 107-114 senelių ir asmenų su fizine negalia, kuriuos aptarnavo 6 sanitarės ir 6 medicinos darbuotojai. Vadovaujant direktoriui J. Giliui 1962 – 1963 m. invalidų namai buvo pertvarkyti į Prūdiškių psichoneurologinį pensionatą. Anksčiau gyvenę žmonės su negalia buvo apgyvendinti Antavilių pensionate, o Prūdiškių psichoneurologiniame pensionate apgyvendinta 130 žmonių su psichine ir proto negalia.

Globos namuose ilgą laiką esminių permainų nebuvo. Globos namai turėjo didelį ūkį, tad didžiąją aptarnaujančio personalo dalį sudarė ūkio ir administracijos darbuotojai. Globa tuo metu buvo orientuota į fiziologinių poreikių patenkinimą, gyventojai buvo uždaryti, globos namų teritoriją juosė vielinė tvora. Psichologinės gyventojų problemos buvo sprendžiamos medikamentų pagalba. Į gyventojus buvo žiūrima kaip į ligonius, kuriems nebūdingas estetinis jausmas, ir kuriuos reikia saugoti nuo aplinkinių. Tokiu požiūriu vadovaujantis, globa Prūdiškių socialinės globos namuose, kaip ir kitose tokio pobūdžio įstaigose buvo organizuojama daug metų. Laikui bėgant požiūris į gyventojus po truputį keitėsi, tačiau esminių pokyčių iki paskutinio dešimtmečio nebuvo. Nuo 1990 m. pradėta daugiau dėmesio skirti gyventojų poreikiams. Iki 1997 m. globos namų ūkis buvo sumažintas iki 30 proc. viso buvusio. Likusi ūkio dalis skirta darbo terapijai ir gyventojų užimtumo organizavimui. Pamažu gyventojų poreikių patenkinimas, o ne pensionato ūkis tapo prioritetine globos namų veiklos kryptimi. Tačiau užsibrėžtus tikslus buvo sunku įgyvendinti, nes globos namai susidūrė su problema aktualia ir šiandien – patalpų trūkumu. Globos namų medinis pastatas, kuriame ir šiandien gyvena apie pusė visų globojamų gyventojų, buvo visiškai nepritaikytas gyventi žmonėms su negalia. Įvertinus tuometines problemas 2003 metais pradėtas statyti naujas pastatas, kuriame buvo apgyvendinti apie 60 žmonių. 1999 metų sausio mėnesį buvo atidarytas vienas iš naujojo pastato korpusu, kuriame apgyvendinti intensyviai slaugomi gyventojai. Naujojo korpuso pastatas yra pritaikytas gyventi žmonėms su negalia ir atitinka visus reikalavimus. 2003 metais buvo pabaigtas statyti ir atidarytas 100 vietų valgyklos pastatas, kuriame įrengta erdvi 100 vietų valgykla su maisto paruošimo skyriumi, specialistų kabinetai, moderni treniruoklių salė, įrengtas fizioterapijos ir reabilitacijos kabinetas, masažinė vonia. Pastato patalpose įrengta biblioteka, koplytėle, tai padėjo dalinai išspręsti globos namų gyventojų užimtumo problemą.

Nuo 2001 metų globos namams vadovaujant Bronislavui Juozėnui matomi ryškūs pasikeitimai:

pagerėjo gyventojams teikiamų paslaugų kokybė, sutvarkyta vidaus bei lauko aplinka, pritaikyta žmonėms su negalia, sutvarkytas estetinis globos namų teritorijos vaizdas, apželdintos vejos, pasodinti dekoratyviniai augalai, gėlės. Senajame globos namų korpuse pakeisti langai durys, pilnai pertvarkomi gyventojų kambariai, koridoriai, pagalbinės patalpos, pilnai rekonstruotas stogas. 2005 metais čia įrengta moderni kirpykla, erdvi užimtumo klasė, gyventojų patogumui ir užimtumui – virtuvėlė, mini skalbykla, papildomi sanitariniai mazgai. Tačiau tik pabaigus F ir F’ gyvenamųjų korpusų statybas, kurios sustojo dėl negaunamo finansavimo, bus išspręsta daugelis problemų susijusių su gyvenamųjų patalpų trūkumu. Globos namuose dirba 85 darbuotojai, iš kurių 80 proc. tiesiogiai su globos namų gyventojais. Visi darbuotojai skatinami kelti savo kvalifikaciją, tobulintis, jiems organizuojami mokymai įvairiose mokymo įstaigose ir tobulinimosi centruose. Siekiama, kad globos namuose dirbtų kvalifikuotų specialistų komandą ir globos namų gyventojai gautų tik kokybiškas socialines, medicinines ir kitokio pobūdžio paslaugas. Ypač daug dėmesio skiriama gyventojų užimtumui ir laisvalaikio organizavimui, taip įgyvendinama viena iš prioritetinių globos namų veiklos sričių. Plėtojama būrelių veikla: gyventojams suteikiama galimybė pasirinkti užsiėmimą pagal pomėgius ir sugebėjimus: veikia maisto paruošimo ir puošybos, menų, dailės, rankdarbių, mezgimo, darbų ir muzikos būreliai. Organizuojamos išvykos į teatrą, aplankomi muziejai. Prūdiškių socialinės globos namų vadovybė skatiną darbuotojus aktyviai veikti, bendradarbiauti su kitų įstaigų specialistais, rengti bendrus seminarus, organizuoti pažintines išvykas.